kūgis

1 kū́gis sm. (1), kūgỹs (4) Pls, Nč 1. SD19,104,353, MŽ269, CI921, K, Lkm didelė šieno, šiaudų ar kt. kupeta, stirta, žagas: Ant pievos kū́gis šieno pailguotinas, o kupstis apvalus J. Iš pakūgės susidaro kū́gis arba kupstis Klvr. Šiemet šieną krausim į kūgius – lengviau vežti: privažiavai ir krauk sau, o iš tų kupsčių – vienas važinėjimos Lž. Tą vieną kūgį vežėm į du vežimu Kal. Kūgį turi ir mokėti kriauti, šiaip vėjas išvers Prk. Šieno kūgį deda, šatrą invarę Dv. Sukrauk šieną į kūgį, ir ryt vešiam Ms. Ale tai didelis kūgis sukrautas šieno! Kv. Kūgiai žiemavoja an pievos, an lauko Kls. Keli kūgiai šieno pas daržinę rogso Prl. Šiaudų kūgis stovi šalia jaujos Erž. Ruginius šiaudus sudėjau į kūgį: jaujo[je] netilpo Skdv. Jei bertainy nebus vietos, šiaudus sukrausme į kūgį Rs. Stato kū́gius Mrc. Buvo dvaro kūgiai sukrauti javų, tai jie an kūgio užsilipo BsPIV284. Ant pievų liūbėjo pamariuos didelius kūgius sukrauti Prk. Šiame kūgė[je] šiaudai nesutilps, reiks kitą krauti Gr. Jau prikūlė du kū́gius Rs. Javus sukrovė į kū́gį Brš. Kol prisrengia kult, kūgỹs žaliuoja Rod. Ją vesdamas, ne vien didelį turtą sau rado, bet ir mergą it kūgį (stambią) gavo S.Dauk. | prk.: Didžiausias kūgis plaukų, suraitytų ir sugarbanotų, gulėjo ant stalo LzP. ^ Šimtaakis kū́gį meta (sietas) Švnč. Penkios avys vieną kūgį šieno [peša ?] (kuodelis ir penki pirštai) ST455. Aš aukštos giminės: ant kūgio gimęs Vlkv. 2. nedidelė sugrėbto šieno ar vasarojaus kupeta: Lietus sulijo visus mūsų kūgius šieno Jz. Tokį sausą šieną griekas nedėti į kūgius Krkl. Šieną velka, kad velka [grėbėjos], o paskuo jų kūgiai lygu grybai po lytaus beveizint dygsta Žem. Pilna dirva žirnių kūgių Mšk. Tas rodo, jog šienas nėr dar išdžiūvęs kaip reikiant, ir kelias dienas reik dar laikyti kūgiūse S.Dauk. Dabar šieną in kūgeliùs deda Klvr. Kūgẽlis šieno Ps, Šmn. Pamokyk mum latviškus kūgelius sudėt PnmR. 3. malkų stirta, rietuvė: Sukrovei kū́gį malkų kai kiverių Ml. Vyrai malkas sukrovė į kūgius Skr. 4. keturkampė kailinė kepurė: Itokios kepurės vadinosi kūgiais Dv. 5. Z.Žem, DŽ mat. konusas: Sukant statųjį trikampį apie statinį, gaunamas kūgis rš. | Mėnulio šešėlio kūgis vos siekia žemę savo smaigaliu P.Slavėn. 6. LTII436 bot. krūva žiedų vienoje vietoje, kekė.

◊ artèrinis kū́gis; rš anat. conus arteriosus. bar̃stomasis kū́gis; rš purkštuvas.

burnõs kū́gis; rš anat. hystoma. miegų̃ (miẽgo) kū́gis Vl miegalius: Tu tikru miẽgo kū́giu pavirsi Grš. Tam miegų kūgiui ir šlapjurgiui aš ale gerai už ausių užrašysiu! LC1883,4.